Ar girdėjote apie šią neįtikėtiną istoriją? Politikas Remigijus Žemaitaitis atsidūrė dėmesio centre dėl keisto partijos finansavimo būdo. Kol žurnalistai tiria galimus pažeidimus, jis tvirtina, kad viskas yra visiškai teisėta ir netgi juokinga. Bet ar tikrai? Mes pasidomėjome, ką slepia šie pareiškimai ir kodėl tai svarbu suprasti jums.
Neigiama tiesa ar gudri strategija?
Neseniai pasirodė tyrimas, teigiantis, kad partijos „Nemuno aušra“ finansavimas galimai vyko itin keistai – aukotojų sąskaitos buvo papildytos grynaisiais, o tik po to pinigai pervesti partijai. Žurnalistams paklausus apie tai, R. Žemaitaitis situaciją pateikė itin neįprastai.
Kaip tai veikia?
- R. Žemaitaitis teigia, kad grynaisiais partijų remti negalima – viskas turi būti daroma pavedimu.
- Anot jo, Mokesčių inspekcija prieš pavedimą patikrina, ar žmogus turi pakankamai lėšų.
- Politikas tikina, kad praeityje prokuratūra jau buvo pradėjusi tyrimą dėl jų finansų, bet, neradusi pažeidimų, jį nutraukė.
„Juokiamės iš šitos istorijos“ – ar tai naujas būdas slėpti tiesą?
Kai žurnalistai vėl bandė išsiaiškinti, ar niekas partijos narių nevežė pinigų rėmėjams, kad šie juos įsineštų į banką ir pervestų partijai, politikas atsakė itin aštriai. Jis palygino situaciją su „LRT atveža kažkas grynus pinigus, nuperka kaljaną ir vakar pabaliavojot“. Toks atsakymas, atrodo, labiau skirtas atitraukti dėmesį nuo esmės.
Žemaitaitis aiškina, kad įstatymas leidžia žmogui pačiam sau paaukoti pinigus. Tai, jo manymu, nėra pažeidimas, ypač jei tai daroma per trumpą terminą, skirtą rinkimų užstatui sumokėti. Jis pabrėžia, kad partija pasirinko vieningą sistemą, kad būtų išvengta pažeidimų, nors kai kurie kandidatai moka už save patys.
Netgi išsitraukęs 160 eurų grynųjų iš kišenės, politikas pademonstravo, kad gali juos įsinešti į banką ir paaukoti, nes įstatymai tai leidžia. Jo nuomone, tai „eilinis žurnalistų šou“, nes jie tiesiog „juokiasi iš šitos istorijos“.
Ką tai reiškia jums?
Visi suprantame, kad politikoje kartais slypi keistos istorijos. Tačiau, kai kalbama apie pinigus ir galimus pažeidimus, svarbu, kad informacija būtų aiški ir suprantama visiems. Tai, kad rengiama papildoma reklama, skamba neįtikinamai, kai kalbama apie finansines manipuliacijas.
Tokios situacijos atveria platesnį klausimą: ar mes, kaip piliečiai, turime pakankamai informacijos apie tai, kaip finansuojamos partijos? Ką daryti, kai įtarimai kyla, o politikai juos neigia ir tikina, kad juokiasi?
Ar tikite, kad Remigijus Žemaitaitis ir jo partija veikia visiškai teisėtai, ar manote, kad verta atidžiau pasidomėti šia istorija?
